Parašė lejka
Rodyti pranešimą
Žvilgsnis Kauno Diena 2007-04-02
Kęstutis JAUNIŠKIS
Viltį, kad šiemet Kaune bus pradėta statyta naujoji sporto arena, atrodo, jau galime palaidoti. Paskutiniai karštligiški ginčai prie projekto kapo duobės tokią mintį tik dar labiau sustiprina. Juolab diskutuojama apie tai, ko niekas gerai nežino, apie ką niekas nenori net kalbėti. 450 milijonų, o galbūt 790 milijonų litų - tik tokie bauginantys skaičiai sklando viešojoje erdvėje. O toliau - tyla ir nežinomybė.
Ar galėjo būti kitaip? Bet kuriuo atveju itin svarbiam miesto projektui turėjo būti rengiamasi iš anksto. Tuo tarpu dabar susidaro įspūdis, kad sporto rūmų projektas buvo kurpiamas uždarame draugų rate, paslapčia tikintis, kad viską pavyks sutvarkyti ir, kaip įprasta sakyti, prastumti. Vienintelis paaiškinimas, kurį teko girdėti jau ne vieną kartą - mersedeso negalima nupirkti už zaporožiečio kainą. Suprask - tai bus unikali ir itin moderni arena, kurios pavydės ne tik vilniečiai, bet ir estai ar latviai. Ar tokio paaiškinimo užtenka, kai kalbama apie kelių šimtų milijonų litų vertės pastatą? Vargu. Ir gyvenimas tai patvirtino.
Bet kuriuo atveju Kaunas vėl pralaimi. Tik šį kartą atpirkimo ožių toli ieškoti nereikia - susimovė tiek miesto valdžia, tiek rūmų statybos iniciatoriai. Kodėl taip įvyko, galima tik spėlioti, bet pirmasis vertinimas, kaip jau tapo įprasta Kaune, yra paprastas - nesugebame problemų spręsti civilizuotai ir skaidriai, geras idėjas žlugdo noras drumsti vandenį, tikintis ten sugauti bent menką žuvelę. Tik šį kartą buvo kalbama apie didelį laimikį. Tai gal projektą pražudė provincialus godumas? Kas gali tai paneigti?
Kauno miesto valdžia jau tapo unikaliu šalies reiškiniu. Pastebėjimas, kad Kaunui nesiseka su merais - ne iš piršto laužtas. Septyniolikti nepriklausomybės metai - miestas apskuręs, ištuštėjęs, agresyvus. Kartais į galvą atsėlina palyginimas su kokiu nors atšiauriu Rusijos miestu, kurį puošia tik duobėtomis gatvėmis zujantys prabangūs limuzinai. Ir visi žino, kad jais važinėja arba šešėlinio pasaulio, arba valdžios atstovai. Galbūt nekorektiškas palyginimas? Bet sutikite, panašumų yra.
Vilniuje juokaujama, kad bet kuris verslininkas žino, kaip jam rasti bendrą kalbą su valdžios atstovais. Tos taisyklės vadinamos įvairiais vardais, tačiau, be jokios abejonės, dažnai neturi nieko bendro su vakarietišku skaidrumu.
Tuo tarpu Kaune dar blogiau - čia vyksta kova be taisyklių, kažkoks bušido ringas. Galbūt dėl to verslininkai savo pinigus investuoja Vilniuje ar Klaipėdoje, o laikinoji sostinė palikta merdėti. Sporto rūmų statybos pavyzdys tai tik patvirtina - Kaunas vėl taps pašaipos objektu. Sklando kalbos, kad Kauno valdininkai net nesiteikia kokio nors dokumento nunešti į kitą kabinetą, kol jam gražiai nenusišypsoma. Kartais tokios šypsenos ir neužtenka. Čia galima prisiminti įvairią liaudies išmintį, kad žuvis pūva nuo galvos ar kažką panašaus. Tiks bet kas, bet ir rezultatas bus tas pats - nulis.
Ar galima tikėtis permainų, kai prie miesto vairo sės nauji žmonės? Vėlgi, keblus klausimas, nes partijų takoskyra Kaune yra itin trapi - viską nulemia interesai. Tai - vieša paslaptis. Tik liūdna sporto rūmų statybos Nemuno saloje istorija parodė, kad šį kartą tokie interesai jau ėmė smaugti miestą. Šiauliai, Panevėžys turės savo sporto arenas, o Kaunas liks it musę kandęs. Gėda. Šiuo atveju - tai per švelnus žodis.
O gal įvyks stebuklas - per kelerius metus arena bus pastatyta, į Kauną atvažiuos ne tik geriausios Europos krepšinio komandos, bet ir pasaulio muzikos žvaigždės? Galbūt ir kainuos ji tiek, kiek leidžia suvokti sveikas protas. Belieka tuo tikėti, nes trauktis jau nebėra kur - toliau tik bedugnė. Su aštuonioliktais nepriklausomybės metais jau bus lyg ir pilnametystė, lyg ir laikas pilietiškai subręsti. Norisi tuo tikėti.
Norisi tikėti ir tuo, kad mieste neliks duobėtų gatvių, kad gražusis Kauno senamiestis bus sutvarkytas, o jo gatves užplūs užsienio turistai, kad Laisvės alėjoje nebus baugu vaikščioti net vakarais, kad miesto valdžia, verslininkai, menininkai pažers ir įgyvendins daugybę gerų idėjų, kad stiprės vietos bendruomenės, kad Kaune gyventi bus gera ir saugu. Utopija? Galbūt priešingai - aiškus tikslas. Norisi tuo tikėti.
Čia antras A.A. ?
Kęstutis JAUNIŠKIS
Viltį, kad šiemet Kaune bus pradėta statyta naujoji sporto arena, atrodo, jau galime palaidoti. Paskutiniai karštligiški ginčai prie projekto kapo duobės tokią mintį tik dar labiau sustiprina. Juolab diskutuojama apie tai, ko niekas gerai nežino, apie ką niekas nenori net kalbėti. 450 milijonų, o galbūt 790 milijonų litų - tik tokie bauginantys skaičiai sklando viešojoje erdvėje. O toliau - tyla ir nežinomybė.
Ar galėjo būti kitaip? Bet kuriuo atveju itin svarbiam miesto projektui turėjo būti rengiamasi iš anksto. Tuo tarpu dabar susidaro įspūdis, kad sporto rūmų projektas buvo kurpiamas uždarame draugų rate, paslapčia tikintis, kad viską pavyks sutvarkyti ir, kaip įprasta sakyti, prastumti. Vienintelis paaiškinimas, kurį teko girdėti jau ne vieną kartą - mersedeso negalima nupirkti už zaporožiečio kainą. Suprask - tai bus unikali ir itin moderni arena, kurios pavydės ne tik vilniečiai, bet ir estai ar latviai. Ar tokio paaiškinimo užtenka, kai kalbama apie kelių šimtų milijonų litų vertės pastatą? Vargu. Ir gyvenimas tai patvirtino.
Bet kuriuo atveju Kaunas vėl pralaimi. Tik šį kartą atpirkimo ožių toli ieškoti nereikia - susimovė tiek miesto valdžia, tiek rūmų statybos iniciatoriai. Kodėl taip įvyko, galima tik spėlioti, bet pirmasis vertinimas, kaip jau tapo įprasta Kaune, yra paprastas - nesugebame problemų spręsti civilizuotai ir skaidriai, geras idėjas žlugdo noras drumsti vandenį, tikintis ten sugauti bent menką žuvelę. Tik šį kartą buvo kalbama apie didelį laimikį. Tai gal projektą pražudė provincialus godumas? Kas gali tai paneigti?
Kauno miesto valdžia jau tapo unikaliu šalies reiškiniu. Pastebėjimas, kad Kaunui nesiseka su merais - ne iš piršto laužtas. Septyniolikti nepriklausomybės metai - miestas apskuręs, ištuštėjęs, agresyvus. Kartais į galvą atsėlina palyginimas su kokiu nors atšiauriu Rusijos miestu, kurį puošia tik duobėtomis gatvėmis zujantys prabangūs limuzinai. Ir visi žino, kad jais važinėja arba šešėlinio pasaulio, arba valdžios atstovai. Galbūt nekorektiškas palyginimas? Bet sutikite, panašumų yra.
Vilniuje juokaujama, kad bet kuris verslininkas žino, kaip jam rasti bendrą kalbą su valdžios atstovais. Tos taisyklės vadinamos įvairiais vardais, tačiau, be jokios abejonės, dažnai neturi nieko bendro su vakarietišku skaidrumu.
Tuo tarpu Kaune dar blogiau - čia vyksta kova be taisyklių, kažkoks bušido ringas. Galbūt dėl to verslininkai savo pinigus investuoja Vilniuje ar Klaipėdoje, o laikinoji sostinė palikta merdėti. Sporto rūmų statybos pavyzdys tai tik patvirtina - Kaunas vėl taps pašaipos objektu. Sklando kalbos, kad Kauno valdininkai net nesiteikia kokio nors dokumento nunešti į kitą kabinetą, kol jam gražiai nenusišypsoma. Kartais tokios šypsenos ir neužtenka. Čia galima prisiminti įvairią liaudies išmintį, kad žuvis pūva nuo galvos ar kažką panašaus. Tiks bet kas, bet ir rezultatas bus tas pats - nulis.
Ar galima tikėtis permainų, kai prie miesto vairo sės nauji žmonės? Vėlgi, keblus klausimas, nes partijų takoskyra Kaune yra itin trapi - viską nulemia interesai. Tai - vieša paslaptis. Tik liūdna sporto rūmų statybos Nemuno saloje istorija parodė, kad šį kartą tokie interesai jau ėmė smaugti miestą. Šiauliai, Panevėžys turės savo sporto arenas, o Kaunas liks it musę kandęs. Gėda. Šiuo atveju - tai per švelnus žodis.
O gal įvyks stebuklas - per kelerius metus arena bus pastatyta, į Kauną atvažiuos ne tik geriausios Europos krepšinio komandos, bet ir pasaulio muzikos žvaigždės? Galbūt ir kainuos ji tiek, kiek leidžia suvokti sveikas protas. Belieka tuo tikėti, nes trauktis jau nebėra kur - toliau tik bedugnė. Su aštuonioliktais nepriklausomybės metais jau bus lyg ir pilnametystė, lyg ir laikas pilietiškai subręsti. Norisi tuo tikėti.
Norisi tikėti ir tuo, kad mieste neliks duobėtų gatvių, kad gražusis Kauno senamiestis bus sutvarkytas, o jo gatves užplūs užsienio turistai, kad Laisvės alėjoje nebus baugu vaikščioti net vakarais, kad miesto valdžia, verslininkai, menininkai pažers ir įgyvendins daugybę gerų idėjų, kad stiprės vietos bendruomenės, kad Kaune gyventi bus gera ir saugu. Utopija? Galbūt priešingai - aiškus tikslas. Norisi tuo tikėti.
Čia antras A.A. ?
Comment